Kaip palikti skausmingos vaikystės šešėlį praeityje? Pirmasis straipsnis

Jeigu vaikystėje, tėvai ignoruodavo jūsų pasakojimus, tikėtina, kad jautriai reaguosite, kai partneris (-ė) neturės laiko ir galimybių jūsų išklausyti. Jeigu tėvai niekada nepaskatindavo – kils įsiskaudinimo jausmas, kai partneris (-ė) nepastebės jūsų pasiekimų.

Tam tikras tėvų elgesys: kritika, emocijų ignoravimas, aukšti lūkesčiai – suformuoja apsauginį elgesį, kuris turi padėti tomis sąlygomis išlikti. Žinoma, pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, esant santykyje ne su tėvais bet partneriu (-e) – šis elgesys nepasiteisina ir priešingai – pradeda trukdyti.

Pirmas žingsnis pagalbos sau link ...

Atpažinkite jautrią vietą, kurią atsinešėte iš vaikystės, prisimindami ne seną situaciją, kai buvote tikrai įsiskaudinusi (-ęs).

• Koks ženklas jums parodė, kad situacija pavojinga: kito žvilgsnis, veido mimika, balso tonas, pasakyti žodžiai?

• Ką toje situacijoje darėte: atakavote, vengėte, kaltinote?

• Kaip toje situacijoje jautėtės: apleistas, išsigandęs, vienišas, piktas?

• Ką jautėte savo kūne: padidėjusį širdies plakimą, spaudimą krūtinėje, įtampą kūne, įsitempimą gerklėje?

Sudėkite savo atsakymus į šį sakinį:

Per šį įvykį mano jausmus užgavo ... Išoriškai tikriausiai parodžiau ... Bet viduje aš tiesiog jaučiau ...

Tai jūsų jautrios vietos žemėlapis, kurį sukūrėte dar būdami vaiku. Kiekvieną kartą papuolę į grėsmingą situaciją santykyje, priminkite sau: „Šis žemėlapis padėjo, kai buvau vaikas, dabar galiu rasti kitą sprendimą ...“