Kodėl pakliūname į žalojančius santykius?

Į žalojančius santykius įsitraukiama tada, kai jie mums jau yra pažįstami. Dar vaikystėje patirta artimų žmonių žala lemia, jog ir ateityje kuriame tokius santykius.

Jautrios vietos

Jautrios vietos susiformuoja dėl tam tikrų skaudžių, slegiančių praeities arba dabarties įvykių ir santykių, kai esminiai poreikiai buvo nepaisomi, ignoruojami bei kildavo emocinio apleistumo arba net apvogimo jausmas.

Dažniausiai šios traumuojančios situacijos arba santykiai siejasi su ankstyvąja patirtimi vaikystėje. Tai reiškia, kad tam tikras tėvų elgesys: kritika, emocijų ignoravimas, aukšti lūkesčiai – suformuoja apsauginį elgesį, kuris turi padėti tomis sąlygomis išlikti.

Žinoma, pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, esant santykyje ne su tėvais, bet su partnere(-iu) – šis elgesys nebepasiteisina ir priešingai – pradeda trukdyti. Pavyzdžiui, jeigu vaikystėje, tėvai jums liepdavo nepykti, nenaudoti pakelto tono, o įsižeidus, atsiprašyti, tikėtina, kad šiandien vengsite kaip įmanydami konfliktų ir sutiksite su visais prašymais, kad tik nesusipyktumėte.

Vengdami prisiliesti prie jautrių vietų išmokstame jas apeiti ir taip išsiugdome tam tikras charakterio savybes, kurios gali tapti viena iš priežasčių, kodėl mumis lengviau manipuliuoti.

Jautrios vietos gali būti:

- Per didelis poreikis sulaukti pagyrų.

- Stipri pykčio baimė.

- Troškimas bet kokia kaina gyventi taikiai.

- Polinkis prisiimti per didelę atsakomybę už kitų gyvenimus.

- Nepasitikėjimas savo jėgomis.

Painus ir pernelyg įtraukiantis santykis

Neabejoju, jeigu pabandytumėte prisiminti santykius, kuriuose jums sunku atgauti kontrolę, pasakytumėte, kad šie santykiai ne visuomet buvo tokie, anksčiau su jumis TAIP nesielgė, net nepastebėjote, kaip žmogus neatpažįstamais PASIKEITĖ.

Santykių pradžia būna neįprastai nuostabi, galbūt net kildavo mintis: „per gerai jog būtų tiesa“. Kaip taisyklė būtent šis jausmas ir sako, kad mūsų santykis tėra miražas.

Tikėtina, kad pradžioje jautėtės ypač įsitraukusi(-ęs) į santykius, praleisdavote neįtikėtinai puikų laiką kartu. Jautėtės sužavėta(-as) kito žmogaus gebėjimo bendrauti ir patraukti jūsų dėmesį. Net tomis akimirkomis, kai atrodydavo, jog santykis juda per greit, kai norėdavosi išlaikyti atstumą, vydavote šias mintis, nes be šios baimės tiek malonių jausmų patirdavote.

Vengimas sau pripažinti, jog santykyje nesu laiminga(-as)

Bandoma išlaikyti šeimoje ramybę, kam nereikalingai ginčytis, geriau kurti šeimoje santarvę. Kartojate sau, jog šis kartas paskutinis, juk galiu tiek padaryti dėl kito žmogaus. Juk santykiai yra apie kompromisus? Taigi susidūrę su konfliktu stengiatės kuo greičiau atkurti šeimoje harmoniją, nes būtent tai jums yra svarbiausia nepriklausomai nuo kainos, kurią susimokate.

Tiesa, kiekvieną kartą, kai nusileidžiate, partneris(-ė) tarytum gauna žalią šviesą antram bandymui, tik reikalavimai kiekvieną kartą tampa didesni ir vis labiau atima iš jūsų kontrolės pojūtį.

Įprastai kitas lipa per mūsų asmenines ribas, pradedant nuo mažų nereikšmingų klausimų, kuriuose nusileidžiame, kad „neįsiveltume į bereikšmi barnį“. Tuomet žalojantis partneris(-ė) toliau bando mūsų ribas ir vis didina reikalavimą, kol pasiekia tą ribą, kai mes visiškai nebenorime sutikti su reikalavimu, bet nebegalime pasakyti „ne“.

Forward, S. (2019). Emocinis šantažas. Kai artimi žmonės mumis manipuliuoja, keldami baimės, pareigos ir kaltės jausmus. Vaga

Fontes, L. A. (2015). Invisible chains: Overcoming coercive control in your intimate relationship. Guilford Publications.