Pačiai psichologija nėra tik mokslas ar darbas, tai požiūris į gyvenimą ir gyvenimo būdas. Todėl, tiek keliaudama savo gyvenime, tiek eidama kartu su klientais jų patirties keliu, vadovaujuosi teorija, kad daugelis neefektyvių sprendimo būdų atkeliauja iš skaudžios praeities, kai tie būdai buvo svarbūs išlikimui. Todėl stiprus nerimas, pyktis, baimė būti vienišam - nemalonūs, tačiau svarbūs jausmai, kurie kažkada padėjo apsisaugoti. Lygiai taip pat mokausi su šiais jausmais rasti ryšį pačios asmeninėje terapijoje, tad suprantu, kad kreiptis pagalbos ir kalbėti apie skausmingus išgyvenimus nėra maloni patirtis. Tiesa, ši patirtis vertinga, kad skausmas būtų pakeliamas arba nepasikartotų.
Savo darbe siekiu remtis mokslu pagrįsta praktika, todėl dalyvauju mokslinėse konferencijose bei supervizijose su patyrusiais kolegomis psichologais.