Kaip palikti skausmingos vaikystės šešėlį praeityje? Antrasis straipsnis

Net ir žinodami, kad tėvų elgesys mus skaudino - kartojame jį kurdami santykius ar augindami savo vaikus.


Aš niekada nerėksiu ant savo vaiko ...

Aš visada atliepsiu į vaiko poreikius ir būsiu šalia, kai manęs reikės ...

Aš niekada nesukelsiu konflikto šeimoje dėl tokių menkų dalykų, kaip ne vietoje padėtas daiktas ...

Aš niekada neiškeisiu savęs ar vaikų į priklausomybę turintį partnerį (-ę) ...

nes taip darė mano tėvai.



Tai pažadai, kuriuos duodame sau, neretai dar būdami paauglystėje. Įprastai tai būna tarytum mantra, kurią kartojome supykę ar nusivylę savo tėvų elgesiu.

Tiesa, šiuos pažadus įgyvendinti labai sunku, o nepasisekus nusiviliame ir kaltiname save, kad neįgyvendinome sau duoto pažado.


Kodėl taip nutinka?

Nes įprastai impulsyviai ir neapgalvotai reaguojame tada, kai situacija staigi ir netikėtina. Negana to, kai reikia greito sprendimo ir kūnas patiria streso reakciją, mūsų smegenų žievė, atsakinga už apgalvotus sprendimus, vėluoja su savo protingu atsakymu. Taigi reaguojame taip, kaip išmokome stebėdami savo tėvus.

Ką su tuo daryti?

Paskirkite akimirką ir atsiminkite situaciją, kurioje norėjote sureaguoti kitaip. Atgaminkite situaciją atmintyje taip, tarytum žiūrėtumėte trumpą filmą. Įsidėmėkite filmo personažų elgesį bei šio elgesio seką. Pabandykite akimirką tapti šio filmo režisieriumi ir pakeiskite filmo siužetą taip, kaip jums atrodo tinkamiausia.

Tam, kad šis jūsų sukurtas filmas taptų realybe:

  • Bent keletą kartų peržiūrėkite sukurtą filmą savo galvoje.

  • Parepetuokite sukurtą filmą - būdami ramybės būsenoje garsiai sau pasakykite arba imituokite elgesį, kurį planuojate padaryti.

  • Nepavykus įgyvendinti naujo elgesio pasakyti sau: "nieko tokio, aš pabandysiu dar kartą". Naujo elgesio formavimui reikia laiko ir mažai tikėtina, kad pavyks iš pirmo karto.

198 views